Užslėptos vaikų emocijos: kaip jas atpažinti ir susidraugauti?

Staiga pasaulis apsivertė aukštyn kojomis: pasikeitė visų mūsų rutina, o įvairūs ribojimai daro įtaką mūsų pomėgiams ir veikloms. Vaikai, net ir patys mažiausi, puikiai mato ir supranta, kad kažkas keisto vyksta aplink, tačiau ne visi gali, o kartais net bijo išreikšti savo emocijas. Dažnai ir dėl to, kad patys jų iki galo nesupranta. O mums vyresniems yra be galo naudinga suprasti ir pastebėti užslėptas vaikų emocijas, kad ateityje galėtume jiems padėti. 

Kaip žmogus išgyvena skausmą? 

Pažvelkime šiek tiek bendriau: žmogus blogų emocijų sukeliamą skausmą gali išgyventi dviem būdais: emociškai (jaučiamės liūdni, pikti, norisi verkti) ir fiziškai (sutrikęs miego režimas, dirglumas, galvos ar pilvo skausmai). Stebėkite ne tik, kaip jūsų vaikas reaguoja į aplinką, bet ir kaip jaučiasi. Labai svarbu, kad vaikams būtų suteikta erdvė jausmams išreikšti. 

Kaip tai galima padaryti? Pavyzdžiui, jeigu vaikas pyksta ar jums kažką įsijautęs pasakoja, pasistenkite jo nenutraukti ar nutildyti. Tokiu būdu parodysite, kad vaikas yra išgirstas, o jo emocijos ir mintys – svarbios. Žinoma, prieš tai aptarkite ribas, nes jei vaikas supykęs ims spardyti daiktus namuose, tai greičiau tik dar labiau viską įaudrins. 

Pataria psichologai

Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė dalinasi keliais patarimais, kurie padės pandemijos metu ir ne tik:

_ Įvardinkite, kas pasikeitė ir kas dar gali keistis. Svarbu pabrėžti, kad tokioje situacijoje yra ne tik jūsų šeima, bet ir daugelis Lietuvoje ar kitose pasaulio šalyse gyvenančių žmonių. 

_ Neverskite vaikų kalbėti – tokiu būdu jie tik dar labiau užsidarys. Geriausia, kai vaikai  jaučiasi laisvai ir žino, kad į jų klausimus bus visada atsakyta. Užtikrinkite juos. 

_ Padėkite sumažinti nerimą dėl artimųjų ir draugų sveikatos. Informacia apie koronavirusą pasiekia ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Todėl, laikui bėgant jie gali imti nerimauti dėl senelių sveikatos, savo draugų. Komunikacija yra jūsų rankose. Paskatinkite vaikus bendrauti su seneliais ir draugais telefonu ar vaizdo skambučiais. Galite pasikalbėti su draugų tėveliais ir taip suorganizuoti vaikų susitikimą vaizdo skambučiu. 

_ Nepulkite barti, pirma pastebėkite. Netinkamas elgesys pas visus vaikus pasireiškia skirtingai, tačiau jei jis atsirado staiga ar jo anksčiau nebuvo, tai gali būti dėl užslėptų emocijų. Įsitikinkite, ar tai tikrai nėra paslėptos emocijos, o vėliau aptarkite netinkamą elgesį ir kaip jį galima būtų keisti. 

Su vaiku mokomės geriau atpažinti ir suprasti emocijas 

Jeigu jūsų vaikas dar mažas, gali būti, kad emocijų jis dar nepažįsta. Štai keli kūrybiniai pratimai,  padėsiantys susipažinti su savo ir kitų žmonių emocijomis:

Emocijų termometras – nors labiau tinkamas mokyklinukams, nei mažyliams, šis pratimas puikiai padės vaikui atpažinti emocijas kiekvieną dieną. 

Ant didelio balto lapo, kartu su vaiku nupieškite pagrindines emocijas: pyktį, liūdesį, džiaugsmą, baimę, laukimą ir t.t. Tegul vaikas pabando nupiešti šias emocijas taip, kaip jas įsivaizduoja. Tada, iš atskiro lapo pasigaminkite kelis skirtingus termometrus, kurie rodo skirtingas temperatūras: šalta, šilta, karšta. Kiekvieną dieną vaikui grįžus iš mokyklos ar kažkam atsitikus namie, leiskite jam pridėti termometrą prie emocijos, kurią jaučia. 

Jeigu vaikas pažįsta dar tik kelias emocijas – įtraukite į žaidimą visą šeimą. Taip kiekvienas šeimos narys padėdamas termometrą ant emocijos, galės papasakoti apie tai, ką jaučia. Tokiu būdu vaikas greičiau atpažins ir susidraugaus su naujomis emocijomis.

Emocijų dėžutės padės vaikui dar geriau susipažinti ir atskirti emocijas. 

Šis pratimas geriausiai tinka vaikams nuo penkerių metų. Kiekviena emocija – išgąstis, pyktis, laimė, liūdesys – turi savo atskirą dėžutę. Visos dėžutės – vaiko nuosavybė ir šis su dėžutėmis bei jų turiniu gali daryti, ką nori. Čia keliauja piešiniai, užrašai, daiktai – viskas, ką tik galima sugalvoti! Į kiekvieną dėžutę keliauja skirtingi emocijas atspindintys atributai.

Kai vaikas susipažins su pagrindinėmis emocijomis, galite pasinaudoti šiais skirtingais emocijų išreiškimo pavyzdžiais ir praktiniais pratimais vaikams: 

Nerimas vaikams pasireiškia lygiai taip pat kaip ir suaugusiems. Mažyliai gali nerimauti dėl senelių, dėl to, kad nemato savo draugų, ar net dėl savo tėvelių. Dažnai dėl nerimo vaikai prasčiau miega ir valgo, tampa apatiški ir irzlūs. Turbūt daugelis mūsų žino, kad nerimas – tikrai stiprus jausmas, todėl svarbu su juo susidraugauti kuo anksčiau. 

Komforto lėlė yra vienas iš būdų, naudojamų psichologų, dirbančiais su įvairias traumas patyrusiais vaikais. Nors dažniausiai lėles vaikai pasiima prieš miegą, galite paaiškinti vaikui, kad ją gali kartu su savimi neštis į mokyklą ar darželį. Jeigu ši mintis vaikui nepatinka, štai kitas būdas: neramiais laikais ši komforto lėlė tampa tarsi nematomu draugu, su kuriuo vaikas gali pasikalbėti ir papasakoti jai, kaip jaučiasi. 

Sapnų gaudyklė yra kitas metodas. Visi žinome sapnų gaudykles, o geriausia, kad daug kas turi jas namuose. Jeigu vaikas blogai miega arba sapnuoja košmarus, papasakokite jam pasaką apie sapnų gaudyklę, kurios tinkle užstringa visi blogai sapnai. Vaikai yra itin imlūs istorijoms. Kiekvieną rytą kartu nupurtykite gaudyklę, leisdami blogiems sapnams „pabėgti“. 

Pyktis yra viena sudėtingiausių emocijų. Dažnai vaikai slėpdami skausmą, liūdesį, o kartais patys nežinodami tiksliai, ką jaučia, perteikia tai pykčio priepuoliais, ašaromis ir panašiai. 

Kadangi su iškilusiomis emocijomis geriausiai draugauti iš karto, užsiėmimai rankomis gali būti labai veiksmingi. Mažasis monstras padės susitaikyti su pykčiu ir į jį pažiūrėti plačiau. Duokite vaikui molio, plastilino ar tiesiog spalvoto popieriaus ir paprašykite, kad jis sukurtų personažą – tikrą monstriuką, kuris atrodytų, kaip tuo metu jo jaučiama emocija. Kol vaikas minkys plastiliną, pyktis po truputį ims slūgti. Kai monstriukas bus baigtas, paklauskite, ką galite padaryti, ar kas turi atsitikti, kad jis taptų laimingas arba ramus. Sekite vaiko atsakymą, jis gali papasakoti jums, kokia emocija gali slėptis po šiuo pykčiu. 

Daugiau patarimų ir informacijos galite rasti čia: http://www.apav.pt/musas/pdf/Handouts_participants_Slovakia.pdf 

Griežtai draudžiama Alytiškis paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Alytiškis kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Alytiškis nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.85.57.0.

Rašyti

Portalo Alytiškis redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Alytus@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

A. Giniotaitė: Vaikai internete. Kaip kalbėtis apie pornografiją, sekstingą bei medijas?

Pasaulinės pandemijos metu kai kurios šešėliuose glūdėjusios problemos matyti kaip ant delno. Jaunų žmonių savišvieta lytiškumo klausimais ...

Europos Sąjungos direktyva dėl oraus minimalaus mėnesinio atlyginimo sulaukė palaikymo Seime

2019 metų spalio mėnesį Europos Parlamente buvo pateikta rezoliucija „Dėl mažiausios minimalaus atlyginimo ribos – 750 Eur – nustatymo viso...