Sodo gėrybes nurinko šaltis

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Šiemet gamta negaili žemdirbių. Žiemos šalčiai sunaikino žiemkenčius, o pavasario šalnos pasiglemžė sodų ir uogynų derlių. Kai kuriems javų augintojams gali tekti trečią kartą sėti pasėlius – stiprios gegužės šalnos apšaldė ir vasarojų. Sodininkai ir uogų augintojai prognozuoja, kad įvairiuose regionuose šalnos sunaikino nuo trečdalio iki pusės būsimo derliaus, o kai kurie uogynai ir sodai gali likti beveik tušti – jų neapsaugojo nei laužų kūrenimas naktimis, nei augalų laistymas. Sodininkai ir uogų augintojai negaus ir draudimo išmokų, nes tokia paslauga jiems neteikiama. 

Pražudė braškes

„Ankstyvųjų braškių bus pražuvę iki 90 proc., net pumpurai nušalo. Nepadėjo nei naktį kūrenti laužai, nei daržo plėvelė. Iš visų rajonų skambina kolegos ir bėdoja, kad metai bus labai sunkūs“, – šalies braškininkų skundą perdavė Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovas Vidas Juodsnukis, apraudantis savo uogyną.

Pasak hidrometeorologų, balandžio mėnesį orai Lietuvoje labiau priminė gegužę, o kartais net birželį. Tačiau gegužės pradžioje teko prisiminti, kad gyvename ne Italijoje ar Prancūzijoje – naktimis spustelėjo tokios šalnos, kad termometro stulpelis nukrito iki 8 laipsnių šalčio.

„Duomenys rodo, kad tokios šalnos buvo prieš 40 metų. Šiemet ankstyvas ir šiltas pavasaris pradžiugino, bet pasėjo nerimą. Ir ne veltui – šalnos smogė kaip reikiant. Tiksliau ne šalnos, o šalčiai“, – sakė V.Juodsnukis.

Mažeikių rajone 4 ha braškių auginantis Vidmantas Vilius tikisi, kad ankstyvųjų braškių netektys bus mažesnės – sieks 30–40 proc. derliaus. „Nemažai braškių, nepridengtų sniegu, iššalo žiemą, o pavasarinės šalnos jas pribaigė. Atsodinome apie 30 proc. pernai rudenį sodintų daigelių. Nušalo derlingesnių veislių braškės, kurios mažiau atsparios šalčiams. Gegužės šalnos pakando pirmuosius žiedus. Vėlyvesnėms braškėms jos neturėjo pakenkti“, – sakė ūkininkas.

Tikslina žalą

Alytaus rajono bendrovės Luksnėnų sodų darbuotojai, norėdami apsaugoti nuo šalnų žiedais apsipylusį sodą, pirmą gegužės savaitę tris naktis iš eilės plušėjo ūkio valdose. Alytiškiai kūreno laužus, laistė žiedus, tačiau šalnos padarė savo – kai kuriose sodo vietose buvo iki 8 laipsnių šalčio.

„Retai tokia nelaimė atsitinka. Šalnos pakando apie 70 proc. žiedų. Ypač gražiai žydėjo ‘Ligol’ ir ‘Champion’ veislių obelys. Šiame plote pirmiausia kūrėme laužus, laistėme medžius, tačiau tai sodo nuo šalčių neišgelbėjo. Kas galėjo likti iš žiedų, kai 2,5 val. laikėsi 7 laipsnių šaltis?! Blogiausia, kad buvo vėjuota ir šalna ėjo bangomis. Kai būna tyku, šalna nusileidžia prie žemės, tada padeda ir dūmai, ir vanduo. O šiemet tai nepadėjo. Darbus apsunkino ir tai, kad mūsų 120 ha sodas yra 4 kaimuose. Žmonės iš vienos vietos skubėjo į kitą“, – apie ištikusią nelaimę pasakojo besisielojanti Luksnėnų sodų vadovė Elena Žilinskienė.

Gali būti, kad ir Pasvalio rajono sodininkystės ūkių sodai šiemet bus pustuščiai. Nors šiame krašte temperatūra buvo apie 3 laipsnius šalčio, pražydę sodai nukentėjo smarkiai.

„Šiemet situacija labai įdomi. Nors šalnos, atrodo, buvo nedidelės, bet nuostoliai dideli. Gal todėl, kad balandis buvo labai šiltas ir augalai, pasijutę kaip šiltuose kraštuose, pradėjo stipriai vegetuoti. Po tokios šilumos užėję šalčiai kirto iš peties. Šaltis ėjo juostomis, tad kai kurie kvartalai nukentėjo 90 proc., kai kur nušaldyta 30 proc. sodo. O apskritai maždaug pusė sodo nušalo apie 90 proc. Reikia dar palaukti, kad galėtume įvertinti žalą. Tačiau jau dabar aišku, kad ji bus nemaža“, – sakė bendrovės Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius.

Sodininkystės ūkio direktorius padėties nedramatizavo: „Jau esame pripratę prie gamtos akibrokštų. Prieš 10 metų gegužės viduryje užklupusios 7–8 laipsnių šalnos pražudė beveik visą derlių: vietoj 3 000–4 000 tonų tąkart priskynėme daugiau kaip 300 tonų. Bet išgyvenome.“

A.Paškevičius tvirtino, kad pastaraisiais metais pavasario šalnos didesnių bėdų nepridarė. Tačiau nemažai vaismedžių iššalo žiemomis.

Apšaldė vasarojų

Juodųjų serbentų augintojai taip pat atidžiai apžiūrinėja ir stebi uogynus, tačiau gali nuostolių dydžių kol kas neprognozuoja. „Mūsų krašte šalnos buvo iki 3–4 laipsnių. Aukštesnėse vietose šalčio buvo mažiau, slėniukuose – daugiau. Sunku pasakyti, kiek uogyno nušalo. Kol kas jis žydi, o ar bus uogų, pamatysime vėliau“, – šalnų žalos įvertinti neskubėjo Pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius, Biržų rajone turintys daugiau kaip 100 ha ekologinį serbentyną.

Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas šaltomis naktimis bandė gelbėti ankstyvąsias bulves. „Daržo plėvelė ir laistymas iš dalies apsaugojo nuo šalčio. Tačiau ne visą plotą galėjome laistyti. Tad situacija laukuose bus nevienoda. Bet žalą įvertinsime, kai pradėsime kasti bulves. Tikimės, kad birželio pirmą savaitę ir pamatysime“, – sakė šiemet dar anksčiau pasodinti ankstyvąsias bulves susigundęs kėdainiškis.

Pavasario šalnos dar kartą šiemet smogė ir javų augintojams. Šiaurės Lietuvos regione kai kur anksčiau pasėtas vasarojus nemenkai apšalo. Vos atsitokėję po žiemkenčių netekčių, kai kurie ūkininkai svarsto, ar neteks trečią kartą atsėti javų.

Draudikai nerizikuoja

Sodininkai ir uogų augintojai dabar kviečia rajonų savivaldybių specialistų komisijas, kurios įvertina nuostolius. Ūkininkai žada belstis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramos, skirtos nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.

„Programoje yra numatytos lėšos nukentėjusiems dėl klimato kaitos. Šiemet ji mums kaip reikiant smogė. Tad prašysime kompensacijų, kad nereikėtų branginti uogų vartotojams. Apskritai, jei norime turėti lietuviškų braškių, reikia jų augintojams skirti ir investicinę paramą. Štai Austrijoje, kitose šalyse braškių augintojai uogynuose turi įsirengę priedangas, laistymo sistemas. Tokios investicijos remiamos europinės paramos lėšomis“, – pabrėžė V.Juodsnukis.

Ir braškių augintojai, ir sodininkai apgailestavo, kad jie negali apdrausti savo derliaus. Vokietijos draudimo kompanija nei sodininkams, nei uogų, nei daržovių augintojams draudimo paslaugų neteikia. „Drausti sodų negalime, o apsaugoti nuo šalnų beveik neįmanoma. Efektyviausia priemonė nuo šalčio – lietinimas iš viršaus. Tačiau dėl to išaugtų obuolių savikaina. Be to, dar reikėtų įvertinti melioracijos sistemų būklę ir sunkias mūsų krašto dirvas. Vieną naktį palaisčius obelis, kelias savaites negalėtume įvažiuoti į sodus“, – aiškino A.Paškevičius.

Anot Luksnėnų sodų vadovės, jei valstybė nenorės išgirsti apie sodininkų bėdas ir neparems jų, šiemet išgyventi gali būti labai nelengva. Jai svarbiausia išlaikyti darbuotojus, kurių nemažai dirba nuo pat įmonės įsikūrimo. Pernai sodininkystės ūkyje su sezoniniais darbininkais dirbo vidutiniškai 40 žmonių.

„Valstybė nesudarė galimybių draustis, o draudimas mums būtinas. Kaip išgyventi, jei liksime be derliaus ir pajamų? Bankai mums paskolų neteikia, nes mes savo žemių turime tik 50 ha. Bankininkams toks turtas neįdomus“, – sakė E.Žilinskienė.

Tačiau sodininkystės ūkio vadovė nenusiteikusi pulti į neviltį ir verkšlenti: „Ne pirmą kartą užklumpa tokios bėdos. Mes jau turime patirties, kaip rasti papildomo darbo ir išgyventi. Važiavome į Daniją eglaičių kasti, prižiūrėjome sodybas. Tad ir dabar išsiversime.“

Gali likti be pajamų

Dr. Darius Kviklys , Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas

Sodų nušalimo mastas priklausys nuo jų žydėjimo intensyvumo ir nuo regiono. Stambesniuose ūkiuose yra įrengtos meteorologinės stotelės, tad sodininkai gali užfiksuoti, kokia temperatūra buvo soduose. Didžiausias šaltis buvo užfiksuotas Alytaus rajone – net iki 9 laipsnių šalčio, Anykščių rajone – 4,5, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose – apie 3 laipsnius šalčio. Tad kai kur sodai nušalo daugiau, kitur – mažiau. Preliminariais duomenimis, visoje Lietuvoje bus nušalę apie 50 proc. sodų. Pastaruosius 3–4 metus nebuvo šalnų per sodų žydėjimą, tad buvome nusiraminę. Ištikus didesnei stichinei nelaimei, sodininkams sunku išgyventi. Jie sutiktų drausti sodus, tačiau draudikai tokių paslaugų nesiūlo. O Vyriausybė neskuba pagelbėti. Prieš kiek laiko daug vaismedžių buvo iššalę žiemą, sodininkai prašė kelių milijonų litų kompensacijų, tačiau jų nesulaukė. Jei nušąla pasėliai, javų augintojai gali juos persėti ir gauti derlių. O sodininkai lieka visai be pajamų, nors reikia prižiūrėti sodą, išlaikyti darbuotojus.

Viltis – valstybės rezervo lėšos

Alvidas Devenis , Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas

Nukentėję sodininkai galėtų prašyti paramos iš valstybės rezervo lėšų. Kaimo plėtros programoje parama tokiais atvejais nenumatyta. Iš šios programos galima gauti lėšų draudimo įmokoms kompensuoti, kai įvyksta stichinė nelaimė, t. y. prarandama daugiau kaip 30 proc. produkcijos. Taigi, kompensacijų galima būtų tikėtis tik apdraudus sodus. Draudimo rizika žemės ūkyje yra didelė, tad draudikai ne viską draudžia. Anksčiau žemės ūkio pasėlių, augalų draudimu domėjosi daugiau kompanijų. Tačiau po pastarųjų metų iššalimų kol kas niekas nenori ateiti į šią rinką ir konkuruoti su vokiečių draudimo įmone, vienintele mūsų žemdirbiams siūlančia tokias paslaugas.
 

Griežtai draudžiama Alytiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Alytiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Alytiškis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 3.92.28.84.

Rašyti

Portalo Alytiškis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Alytus@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Svarbu vairuotojams:atnaujintos šviesoforų įrengimo taisyklės

Atsižvelgdama į eismo mieste kitimo tendencijas ir sparčiai diegiamą prie eismo srautų prisitaikantį jutiklinį šviesoforų valdymą, Susisieki...

Praleisk vasarą turiningai ir pagilink anglų kalbos žinias „English Only“ stovykloje Alytuje

Kalbų mokykla American English School (AMES) 14-18 metų mokinius kviečia vasarą praleisti turiningai, įdomiai ir prasmingai „English Only“ st...